Projektą „Kaimynines šalis jungiančio bendro vandens kelio vystymas tvariam turizmui ir bendradarbiavimui“ įgyvendina Asociacija Nemuno euroregionas (iki 2021 m. lapkričio 1 d. projekto partneriu buvo VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuras), Lenkijos draugija „Euroregion Niemen“ (Suvalkuose) ir Valstybės įstaiga Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija. Jį dalinai finansuoja Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 metų programa ir partneriai. Projekto numatoma trukmė – nuo 2020.11.01 iki 2022.07.31.
Šiam projektui finansavimo siekta keletą metų. Pagrindinis jo tikslas – sukurti turistinį vandens kelią (trasą), jungiantį Lietuvą ir Lenkiją Augustavo kanalu ir Nemuno upe, siekiant skatinti saugesnį turizmą ir populiarinti tvarų gamtos bei kultūros paveldo objektų lankymą, didinti turizmo srautus ir ilgesnį turistų buvimą pasienio regione bei paspartinti turizmo po pandemijos atsigavimą. Tai pasiekti numatyta įgyvendinant keletą pagrindinių veiklų:
1.Stiprinti turizmo sektoriaus teorinius ir praktinius valdymo bei pirmosios pagalbos įgūdžius (numatyta surengti:
- Įžanginį suinteresuotų asmenų susitikimą,
- 16 grupių mokymus norintiems pradėti ar plėtoti vandens turizmo verslą – 240 dalyvių (LT ir PL),
- laivavedžių (kapitonų) kursus – 40 dalyvių (LT ir PL);
- pažintinę reklaminę kelionę nuo Augustavo iki Birštono (kanalu ir upe) bei jos aptarimą – viso 60 dalyvių). Jos metu taip pat sukurti filmus apie šį kelią ir keliavimą, tarp jų 10 individualių ir 1 bendrą.
2. Gerinti vandens kelių maršruto aplinkos saugumą, žinomumą ir patrauklumą, tam numatyta:
- atlikti Nemuno dugno tyrimus ir parengti elektroninį navigacijos žemėlapį,
- integruotą interneto svetainių sistemą su elektroniniu leidiniu ir žemėlapiu visam keliui,
- įsigyti 2 komplektus įrangos Nemuno upės dugno ir jo pokyčių stebėjimui.
Laivo kapitono pažymėjimus įgijusių asmenų dėka verslo įmonės galės saugiau investuoti į naujų laivų ar laivelių pirkimą bei galimybę įdarbinti šiuos laivavedžius.
Tikimasi, kad laivo kapitono pažymėjimus gavę žmonės ir patys pirks ar nuomos laivelius, taip išplėsdami savo individualias veiklas bei pajamų šaltinius.
Projektu taip pat siekiama skatinti ilgalaikį tarpvalstybinį vandens ir susijusio turizmo sektorių bendradarbiavimą. Tikimasi, kad projekto dėka bus paskatintas ir šios verslo šakos tarptautinio turizmo klasterio įkūrimas, dvišalis ar trišalis ilgalaikis bendradarbiavimas.
Prie šio vandens kelio plėtros numato prisijungti ir Gardino srities verslo bei valstybinės įstaigos. Projekto vykdymo metu taip pat bus įgyvendinamos projekto valdymo, informavimo, viešinimo ir užbaigimo veiklos.
Projekto įgyvendinimo trukmė – 15 mėnesių. Bendra jo vertė – 190 354,95 euro, iš jų paramos suma – 161 801,69 euro.
Plačiau apie projektą svetainėse – www.nemunas.info , www.vvkd.lt , lenkų kalba – www.niemen.org.pl .
Nemuno bei Augustavo laivyba ir vandens turizmu suinteresuotus asmenis kviečiame bendradarbiauti – biuras@nemunas.info .
SURENGTAS PROJEKTO ĮŽANGINIS SUSIRINKIMAS
Gruodžio 22 dieną nuotoliniu būdu buvo surengtas projekto įžanginis susitikimas, kuriame dalyvavo apie 60 dalyvių.
Įžanginį susirinkimą organizavo draugija „Euroregion Niemen“ (Nemuno euroregionas). Jos valdybos pirmininkas Cezary Cieslukovskis pasveikino dalyvaujančius ir pakvietė projekto veiklas pristatyti Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorių Gintarą Skamaročių. Direktorius savo kalbos įžangoje priminė, jog į tokio projekto parengimą ir įgyvendinimą buvo einama daug metų, jam ilgai ruoštasi. Į projekto įgyvendinimą direktorius kvietė įsijungti kuo platesnį savivaldybių, verslo, turizmo informacijos centrų atstovų ratą.
G.Skamaročius priminė, kad įgyvendinant projektą yra numatyta stiprinant turizmo sektoriaus teorinius ir praktinius valdymo bei pirmosios pagalbos įgūdžius surengti 16 grupių mokymus norintiems pradėti ar plėtoti vandens turizmą ar jame dirbti, taip pat dvejus laivavedžių kursus ir pažintinę reklaminę kelionę nuo Augustavo iki Birštono (kanalu ir upe).
Aštuoni mokymai ir vieni kursai vyks Lietuvoje, Alytaus regione ir tiek pat – Lenkijoje, Suvalkų krašte.
Laivavedžių kursais siekiama padidinti laivavedžių (laivo kapitonų) pažymėjimus turinčių asmenų skaičių tam, kad regione būtų galima padidinti laivus turinčių ir šias turizmo paslaugas galinčių teikti įmonių kiekį. Tai savo ruoštu leistų priimti ir aptarnauti didesnes keliautojų grupes ir srautus, didinti verslumą, gaunamas pajamas.
Bus įsigyti 2 įrangos vienetai upės dugno tyrimams ir jo pokyčių stebėjimui. Tyrimų rezultatai leis pagerinti vandens kelio maršruto saugumą, parengti elektroninį navigacijos žemėlapį, taip pat integruotą interneto svetainės sistemą su elektroniniu leidiniu ir žemėlapiu. Leidiniai padidins kelio aplinkos žinomumą ir jos patrauklumą.
G.Skamaročius sakė, kad dėl tebesitęsiančios pandemijos planuojamus mokymus gali tekti perkelti taip pat į nuotolinį formatą. Projekto vykdymo metu bus įgyvendinamos projekto valdymo, informavimo, viešinimo ir užbaigimo veiklos – bus sukurta ir išplatinta reklaminė medžiaga su informacija apie projektą ir programą, išspausdinti 6 straipsniai regioninėje spaudoje, parengti 4 elektroniniai naujienlaiškiai, 1 vaizdo filmas ir 1 jo anonsas, 10 mini filmų, 1 žemėlapis (3000 vienetų). Taip pat bus pagaminta reklaminių (viešinimo) priemonių: 200 neperšlampamų maišelių, 200 lietpalčių ir kepurėlių rinkinių, 500 apsauginių veido kaukių – respiratorių, kurie bus paskirstyti projekto renginių dalyviams ir pasienio lankytojams.
Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas susirinkimo metu sakė, kad ankstesniais metais dėmesys vandens keliams Lietuvoje buvo minimalus, o pastaraisiais metais jis gerokai išaugo, iškelti ambicingi tikslai, o Nemuno aukštupio klausimai sulaukia vis didesnio dėmesio. Jis trumpai pristatė, kokie darbai planuojami jau įsisavinant Nemuno aukštupį ir pritaikant jį verslui bei turizmui. Tikimasi, kad ateityje bus galima sukurti žiedinį vandens kelią, kuris sujungs Lietuvą, Lenkiją ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus sritį.
Direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas sakė, kad šis projektas puikiai įsijungia į šios įstaigos viziją, taip pat teigė, kad jau greitai bus paskelbti atrankos kriterijai laivavedžių mokymams. Juos baigę asmenys galės laikyti egzaminus ir galės gauti tarptautinį laivavedžių pažymėjimą, kurį įsigijus bus galima valdyti įvairaus galingumo laivus.
A.Rimas sakė, kad labai svarbu, jog įgyvendinant šį projektą įstaiga upės gylių matavimui ir stebėsenai galės įsigyti katerį bei echolotą, kuriuos naudos ir pasibaigus projektui. Jų dėka bus vykdomi Nemuno upės dugno tyrimai, nes dabar vandens kelio ruožas nuo Birštono iki Baltarusijos beveik nėra naudojamas, neatlikti jo tvarkymo darbai, nėra navigacijos žemėlapio.
G.Skamaročius sakė, kad norint tiksliau išsiaiškinti verslo sektoriaus poreikius ir lūkesčius bus įsiklausoma į verslininkų pageidavimus. Viena iš šio verslo atstovių, kelionių po Lietuvą bendrovės „Ingrida Tours“ vadovė Ingrida Pociutė susirinkimo metu sakė, kad lietuviai labai mėgsta plaukimus upėmis ir toks projektas tikrai sulauks susidomėjimo. Jai pritarė ir Mindaugas Aldonis, kuris yra Alytaus rajone veikiančio nuotykių parko „Tarzanija“ vadovas. Pasak jo, projektas įdomus, perspektyvus, verslininkai tikrai siūlys ir nakvynės, ir maitinimo bei kitas paslaugas plaukiantiems vandens keliu.
Susirinkime aktyviai dalyvavo ir Lenkijos atstovai, pateikę įvairių pasiūlymų ir pamąstymų. Bendrovės „Szot“ atstovė Agnieszka Zyzalo sakė, kad pirmasis plaukimas per Lenkiją, Baltarusiją ir Lietuvą buvo surengtas dar 1999 metais, jo parengimas užtruko net pusę metų. Ji domėjosi, kokios yra galimybės turistams patogiai atplaukti į Druskininkus ir ten pernakvoti.
Augustavo burmistras Miroslavas Karolczukas labai džiaugėsi, kad įgyvendinant šį labai reikalingą projektą bus parengti žemėlapiai, vyks mokymai, kad jo įgyvendinimas neabejotinai pritrauks dar daugiau turistų. Augustavo savivaldybės atstovas referentas Bogdanas Dyjukas teigė, kad projekto vykdymo metu būtinas kuo platesnis jo viešinimas ir prieinamumus.
Jachtų gamybos įmonės „Balt-yacht“ atstovas Benedyktas Kozlovskis pasidalino patirtimi, su kokiais iššūkiais gali susidurti projekto įgyvendintojai, kokie sunkumai ir kliūtys yra šiame vandens ruože. Jis pats 2010 metais jachta įveikė 600 kilometrų kelią nuo Augustavo iki Klaipėdos. Pasak jo, žemiau Kauno Nemuno vaga yra gerai paženklinta, bet aukščiau (link Baltarusijos sienos) jau reikia gerų plaukimo įgūdžių. Jis paaiškino, kokie reikalavimai yra Lenkijoje laivavedžiams, kaip jie priklauso nuo laivų dydžio.
Susirinkimo metu domėtasi, ar naujasis projektas bus draugiškas gamtai ir aplinkai, ar jo metu numatyti Nemuno dugno gilinimo darbai. G.Skamaročius paaiškino, kad vykdant šį projektą dugnas nebus gilinamas, bet jį baigus ir surinkus reikalingą medžiagą, tą bus galima daryti ateityje vykdant kitus projektus, laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Pasak jo, informacija apie projekto įgyvendinimą bus nuolat pateikiama partnerių interneto svetainėse.
Susirinkimo metu informuota, kad artimiausios projekto veiklos bus mokymai ir suinteresuotų verslo bei turizmo atstovų subūrimas platinant anketas su teikiamų paslaugų aprašymu, pastabomis, pageidavimais ir lūkesčiais. Planuojama, kad bus surengtas mažiausiai dar vienas nuotolinis susitikimas, šį kartą su tiksline verslo auditorija.
LAIVAVEDŽIŲ KURSAI
Įgyvendinant šį projektą buvo paskelbta vieša atranka į laivavedžių kursus Lietuvoje (siekiant gauti tarptautinį motorinio pramoginio laivo be galios apribojimo vidaus ir jūros vandenyse laivavedžio pažymėjimą), sukomplektuota 20 asmenų grupė, pravesti mokymai.
