Lankytini objektai vandens kelyje Nemunu nuo Augustavo iki Kauno

Kelionės ir prekyba Nemuno upe vyko tūkstantmečiais. Ji gaubiama Gintaro kelio prekybos legendomis ir paslaptimis bei kitais maloniais netikėtumais. Na, o Augustavo kanalas, jungiantis Nemuną su Vysla, įrengtas beveik prieš 200 metų (1823 – 1839 m.).

Šiandien – tai labiausiai populiarėjantis tarptautinis turistinis kelias nuo Augustavo ar Druskininkų per Merkinę, Alytų iki Prienų, Birštono ar Kauno. Juo galima plaukti po 1-2-3 dienas ar visą savaitę pasirinktomis atkarpomis nuo keliolikos kilometrų ar visą pilnai.

Tai ir galimybė keletui valandų pabėgti nuo šurmulio ir atsiduoti upės tėkmei su draugų ar bendradarbių būriu laivais, laiveliais ar baidarėmis.

Vis daugiau ir daugiau paslaugų turistams kuria bei siūlo aktyvėjantis vandens turizmo verslo bei viešasis sektorius visose trijose šalyse. Tikimasi, kad po atitinkamo laiko vėl bus galima laisvai plaukti ir per Baltarusijos šalį ar iš jos, o kol kas rinkimės šio kelio Lietuvos ir Lenkijos atkarpas, plaukimus apjungiant su pervažiavimais autobusu ar automobiliais.

Augustavo kanalas – tai unikalus tarptautinis, technikos ir kultūros paveldo, gamtos ir kraštovaizdžio objektas. Prie kanalo ir netoli jo yra daugiau nei 25 stambesni bei kelesdešimt mažesnių kultūros paveldo objektų, o taip pat kitu lankytinų objektų.

Kanalas jungia Nemuną ir Vyslą, 44,85 km tekėdamas per slėnius ir dirbtinai iškastas trasas, 21,30 km per ežerus bei 35,05 km kanalizuotomis Netos ir Juodosios Ančios upių vagomis.

Kartu su komplekso statiniais ir įrenginiais yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, laikomas istorijos paminklu. Kanalą siekiama įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo objektų sąrašą.

Formaliai kanalas laikomas regioninės reikšmės Ia klasės vandens keliu.

Bendras kanalo ilgis 101,2 km, iš jų: 80 km eina Lenkijos pusėje, 3,4 km Lenkijos ir Baltarusijos sienos linija bei 17,8 km Baltarusijos pusėje – iki įtekėjimo į Nemuną.

Jis teka per Augustavo ir Knyšyno girias, Vygrių nacionalinį bei Suvalkų ir Bebros kraštovaizdžio parkus.

Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Jo visas ilgis yra 937 km, Lietuvos teritorijoje – 475 km. Jos atkarpa nuo Druskininkų iki Kauno (188 km) vadinama aukštupiu.

Nemunu didesnės nei 0,75 m grimzlės laivais galima plaukti (2022 m.) Nemuno žemupyje – nuo Kauno iki Baltijos jūros bei atskirose atkarpose aukštupyje: Birštonas / Prienai – Kaunas ir Druskininkai – Liškiava. Kitomis atkarpomis rekomenduojama plaukti tik mažesnės grimzlės laivais, baidarėmis ir pan.

Į Nemuną Augustavo kanalas įteka Baltarusijoje, žemiau Gardino; vėliau vėl pasienis, atitinkami ribojimai. Upe 17,3 km eina Lietuvos ir Baltarusijos siena – šioje atkarpoje yra Bugiedos slipas (pasieniečių laivelių įleidimui ar ištraukimui iš upės), kairinis intakas – Baltoji Ančia. Pasienio atkarpos pabaigoje, atplaukiant nuo Augustavo kanalo (nuo Gardino), iki 2021 m. mus pasitikdavo Pervalkos (Privalkos / BY), po to – kitapus esantis Švendubrės (LT) sezoniniai upių pasienio kontrolės punktai (muitinės). Tikimasi, kad taip bus ir netolimoje ateityje.

Keliaujant iš Kapčiamiesčio, Baltosios Ančios upe baidarėmis, įplaukus į Nemuną privalu laikytis kairiojo upės kranto (dešinėje pusėje Baltarusijos teritorija – į ją įplaukti ar išlipti draudžiama, ypač neturint galiojančios vizos).

Švendubrės punkte įrengtas slipas. Druskininkuose, Alytuje bei Birštone įrengtos stacionarios prieplaukos, šiose ir kitose vietovėse – keliolika mobilių.

Nuo Švendubrės kelionė tęsiasi laisviau.

ArcGIS Field Maps naudojimo instrukciją mobiliajame įrenginyje atsisiustį galite aplankę partnerių svetainę paspaudę čia.

Keliaujant Nemunu kviečiame pažinti Švendubrės etnografinį kaimą, „Velnio“ akmenį, Raigardo slėnį, Druskininkuose ir apylinkėse lankytį kompozitoriaus ir dailininko M.K.Čiurlionio namą-muziejų, bažnyčias, sanatorijas, SPA, parkus, kitus objektus, tolėliau esančią Leipalingio dvaro sodybą. Vėliau – Liškiavos atodangą, piliakalnį, bažnyčią, varpinę ir buvusį vienuolyną. Keliaujant pasitinka Dzūkijos nacionalinis parkas, jame esantis Utiekos geomorfologinis rezervatas, atodanga, Panaros koplyčia. Garsieji Merkinės piliakalnis, apžvalgos bokštas, bažnyčia, kraštotyros muziejus, Janonių akmenys.

Plaukiant toliau – Didysis Dzūkijos ir Klebono akmuo, Druskelės ir Lankų mineralinio vandens šaltiniai, Dirmiškių ir Žilvios piliakalniai, Balkasodžio botaninis draustinis, Krikštonių ir Nemunaičio bažnyčios, Nemunaičio klintinių tufų atodanga. Pakeliui Radžiūnų ir Alytaus piliakalniai, Alovės atodanga, tolėliau esantis Poteronių piliakalnis; pramogų parkas, Vidzgirio botaninis draustinis. Alytuje taip pat lankykime kraštotyros ir archeologijos muziejus, buvusią sinagogą, bažnyčias, buvusią geležinkelio stotį, aukščiausią pėsčiųjų tiltą per Nemuną ir kitus objektus.

Už Alytaus pasitiks Rumbonių bažnyčia ir piliakalnis, Panemunininkų skardis, Punios piliakalnis ir bažnyčia, Punios šilas; Pelėsiškių piliakalnis, Nemajūnų bažnyčia ir piliakalnis, Siponių dvaras ir atodanga; Margaravos ir Šilėnų piliakalniai.

Balbieriškio apylinkėse – dvaro parkas, mineralinės versmės ir atodanga, toliau Naravų piliakalnis ir Kemuvių atodanga, Nemuno kilpų regioninis parkas. Prienuose – lankysime buvusias popieriaus dirbtuves, kraštotyros muziejų, bažnyčią, piliakalnį, paminklą valdovui Vyteniui, toliau – Žarijų piliakalniai.

Birštone lankykime sanatorijas, SPA, piliakalnį ir paminklą valdovui Vytautui Didžiajam, bažnyčią, parkus ir kitus objektus, važinėkimės gausiausiu dviračių takų tinklu. Toliau mūsų lauks Paverknių ir Pašventupio piliakalniai, Pociūnų aerodromas, Daukšiagirės dvaras.

Artinantis prie Kauno – Pelekonių, Gegužinio, Bačkininkėlių, Lašinių, Dovainonių, Samylų, Pakalniškių, Vieškūnų piliakalniai, Kadagių slėnis, Strėvos ir Dovainonių atodangos, Mergakalnis, Rumšiškių etnografinis muziejus. Kaune, greta prieplaukos – Pažaislio vienuolynas, ir dar daug kitų įdomių objektų.

Plačiau apie lankytinus objektus, paslaugas – kituose skyriuose bei turizmo informacijos centruose (TIC) ar lankytojų aptarnavimo centruose (LAC).